Kūnas: ne laiku ir be vietos

Acta Academiae Artium Vilnensis 80-81 Straipsnių rinkinys "Kūnas: ne laiku ir be vietos", skirtas tarptautinei VDA Dailėtyros instituto mokslinei konferencijai, vykusiai 2015 m. gegužės 21–22 d. Šiuolaikinio meno centre. Kūnas yra esmiškai susijęs su laiku ir vieta, su tiesioginės esaties „čia ir dabar“, todėl visais laikais buvo ieškoma būdų tai įveikti. Ekstatinių patirčių, „ištrūkimų“ variantų spektras nepaprastai platus – nuo religinių praktikų ir kasdienybės rutinos ardymo mene ar menu iki virtualaus gyvenimo socialiniuose tinkluose.        Menas turi galią „ten ir tada“ paversti „čia ir dabar“: atgaivinti praeities patirtis, įkūnyti jas dabarties įvykyje, taip pat ir projektuoti ateitį. Laiko įveikimo fenomenas atveria diachroninių meno bei kultūros pjūvių galimybes, praeities meno ir kultūros interpretavimą nūdienoje. Šiuolaikinės technologijos leidžia įveikti ir laiką, ir erdvę: į patirtį įsiveržia „ten ir dabar“, „čia ir ten“. Kaip keitėsi kūno vaizdavimas ir interpretavimas mene, kokia vieta, kokiame laike buvo ir yra skiriama kūrėjo ir suvokėjo kūnui? Kiek, kur ir kada kūnas viešas, kiek privatus, kaip fiziškas kūnas tampa virtualiu? Kūno statuso (ne)laike ir (ne)erdvėje įvairovė provokuoja realių ir virtualių „patirčių“ refleksiją.